DI naudojimo viešajame sektoriuje auditas

Audito svarba

Sparti dirbtinio intelekto (DI) plėtra leidžia automatizuoti viešojo sektoriaus užduotis, didinti sprendimų kokybę ir taupyti biudžeto lėšas. Tyrimai rodo, kad per 5–7 metus DI gali sutaupyti iki 30 % valstybės tarnautojų darbo laiko. Šis auditas yra dalis Izraelio inicijuoto tarptautinio projekto, kuriame 11 šalių vertina nacionalines DI strategijas, infrastruktūrą ir teisinį reguliavimą.

Audito tikslas – įvertinti, ar Lietuvoje sudarytos prielaidos rezultatyviam DI valdymui viešajame sektoriuje.

Audituojami subjektai: Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), Krašto apsaugos ministerija (KAM), Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Inovacijų agentūra.

Tyrimo apimtis: 2021–2024 m. laikotarpis, apklausti 163 viešojo sektoriaus subjektai.

Pagrindiniai audito rezultatai

Audito išvados rodo, kad rezultatyvus DI valdymas šiuo metu negalimas, nes trūksta strateginio planavimo, gairių ir tinkamo išteklių valdymo.

1. Nepakankamos sąlygos DI plėtrai

• Strateginis vakuumas: Nors Lietuva 2019 m. viena pirmųjų parengė DI strategiją, ji nebuvo oficialiai patvirtinta. 2021–2030 m. plėtros dokumentuose nėra apibrėžtų DI tikslų, finansavimo šaltinių ar stebėsenos mechanizmų. Tai lemia fragmentišką technologijų diegimą.

• Informacijos trūkumas: Šalyje nekaupiami duomenys apie jau veikiančius DI sprendimus. Net 91 % įstaigų norėtų dalintis gerąja praktika, tačiau koordinuojančios institucijos tokios informacijos nesistemina.

• Vėluojantys kalbiniai ištekliai: Nors lietuvių kalbos skaitmeninimui numatyta per 42 mln. Eur, projektų įgyvendinimas vėluoja. Išteklių prieinamumas viešajam sektoriui atidėtas iki 2026 m.

2. Teisinės ir saugumo spragos

• Reguliavimo neaiškumas: Nacionalinėje teisėje DI sąvoka nėra apibrėžta. 68 % įstaigų nurodė, kad joms trūksta teisinio aiškumo, o 86 % pasigenda metodinių rekomendacijų dėl etiško ir saugaus DI naudojimo.

• Kibernetinio saugumo rizikos: Šiuo metu nėra specialių reikalavimų DI saugumui užtikrinti. Net 82 % projektus vykdančių subjektų nevertina su DI susijusių rizikų, o specializuoti mokymai apie DI grėsmes į kibernetinio saugumo programas neįtraukti.

3. Netinkamas išteklių ir kompetencijų valdymas

• Skaičiavimo pajėgumai: Nėra nustatytų pajėgumų rodiklių ar jų stebėsenos plano. Infrastruktūra plečiama tik atsiradus poreikiui, o ne prognozuojant būsimus srautus, todėl kyla rizika dėl išteklių prieinamumo ateityje.

• Duomenų valdymas: Nė viena vertinta įstaiga neturi pilnai apibrėžtų duomenų valdymo procesų, specifinių DI sistemoms. Tai kelia grėsmę duomenų privatumui, saugumui ir rezultatų vientisumui (rizika dėl šališkų ar klaidingų atsakymų).

• Kompetencijų trūkumas: Įstaigos neturi DI kompetencijų sąrašų. 31 % darbuotojų, dirbančių su DI projektais, niekada nedalyvavo šios srities mokymuose. Dauguma subjektų nežino, kur kreiptis metodinės pagalbos.

Rekomendacijos

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai:

1. Strateginis požiūris: Įtvirtinti nacionalinį DI taikymo viešajame sektoriuje planą ir užtikrinti dalijimąsi gerąja praktika.

2. Kalbinių išteklių spartinimas: Užtikrinti, kad lietuvių kalbos įrankiai būtų sukurti laiku.

3. Metodinė parama: Parengti praktines DI valdymo rekomendacijas įstaigoms.

4. Infrastruktūros stebėsena: Sukurti skaičiavimo pajėgumų stebėsenos sistemą, paremtą rodikliais.

5. Duomenų ir kompetencijų valdymas: Stiprinti duomenų kontrolę ir užtikrinti sistemingus DI mokymus viešojo sektoriaus darbuotojams.

Krašto apsaugos ministerijai:

6. Saugumo reglamentavimas: Patobulinti kibernetinio saugumo taisykles, įpareigojant įstaigas vertinti DI kaip specifinę grėsmę per visą technologijos gyvavimo ciklą.

Laukiamas poveikis: Įgyvendinus rekomendacijas, viešasis sektorius galės saugiau ir efektyviau naudoti DI, sumažės biurokratinė našta, bus užtikrintas duomenų saugumas ir tinkamas valstybės investicijų panaudojimas.

Pilną audtio dokumentą galite parsisiųsti ČIA