EBPO tyrimas - Valdymas pasitelkiant dirbtinį intelektą

Dirbtinis intelektas (DI) atveria milžiniškas galimybes viešajam valdymui. Jis padeda automatizuoti ir personalizuoti viešąsias paslaugas, gerinti sprendimų priėmimą, aptikti sukčiavimo atvejus bei praturtinti valstybės tarnautojų kasdienį darbą ir mokymosi procesus.

9/10/20252 min read

Sėkmė tiesiogiai priklauso nuo rizikų valdymo: šališki duomenys DI sistemose gali lemti žalingus sprendimus, skaidrumo trūkumas griauna atskaitomybę, o perteklinis pasitikėjimas technologijomis gali didinti skaitmeninę atskirtį bei platinti klaidas, taip mažinant piliečių pasitikėjimą. Šie kompromisai turi būti vertinami atsižvelgiant į specifinius viešojo sektoriaus iššūkius: įgūdžių trūkumą, pasenusias IT sistemas, ribotus duomenis ir biudžetus bei griežtesnius privatumo ir skai dumo reikalavimus.

Pagrindiniai faktai ir skaičiai
  • 200 – tiek DI naudojimo atvejų buvo išanalizuota šiai ataskaitai parengti.

  • 57 % – tokia dalis projektų skirta procesų ir paslaugų automatizavimui bei pritaikymui (tai dažniausias vyriausybių tikslas).

  • 15 % – tik tiek vyriausybių 2023 m. turėjo DI investicijų programą, kuri padėtų spręsti bendrus iššūkius.

DI branda skiriasi priklausomai nuo institucijos ir šalies

Valstybių investicijos į DI prasidėjo palyginti neseniai ir vis dar atsilieka nuo kai kurių privataus sektoriaus bendrovių. Ankstyvieji duomenys rodo, kad DI aktyviausiai diegiamas viešųjų paslaugų, pilietinio dalyvavimo ir teisingumo srityse – ten, kur vyksta daugiausia transakcijų ir tiesioginio bendravimo su gyventojais. Tuo tarpu politikos vertinimo, mokesčių administravimo ir valstybės tarnybos valdymo srityse ši technologija taikoma rečiau.

Nauda prieš visuomeninę ir ekonominę riziką

Ataskaitos duomenimis, 57 % atvejų DI padeda automatizuoti ir tobulinti paslaugas, 45 % – gerinti sprendimų priėmimą ir prognozavimą, o 30 % – stiprinti atskaitomybę ir aptikti anomalijas. Tik 4 % sprendimų leidžia išorės veikėjams naudoti valstybinį DI savo tikslams (pavyzdžiui, Graikijos DidaktorikaAI – 50 000 leidinių DI biblioteka).

Priešingai nei tikėtasi, DI dažniau naudojamas analitinėms, o ne rutininėms užduotims atlikti. Tačiau kiekvienas atvejis be tinkamos priežiūros kelia pavojų: etines grėsmes (teisių pažeidimus), operacinę riziką (kibernetines atakas) bei visuomenės pasipriešinimą valstybiniam DI.

Iššūkiai: kodėl projektai „įstringa“?

Daugelis valstybinių DI iniciatyvų lieka bandomajame etape. Pagrindinės kliūtys:

  • Poveikio vertinimo trūkumas: sunku pagrįsti investicijų grąžą ir prioritetizuoti tolimesnį finansavimą.

  • Įgūdžių spragos: trūksta specialistų, galinčių valdyti sudėtingas sistemas.

  • Duomenų kokybė: iššūkiai pasiekiant ir dalijantis kokybiškais duomenimis tarp institucijų.

  • Teisinis neapibrėžtumas: nors nacionalinės strategijos tampa įprastos, trūksta konkrečių gairių jas įgyvendinti, o tai didina rizikos baimę ir riboja inovacijas.

Ką turėtų daryti vyriausybės?

Siekdamos diegti patikimą DI, valstybės privalo stiprinti pagalbinius elementus (enablers). Tai pamatiniai veiksniai, leidžiantys kvalifikuotiems tarnautojams kurti ir diegti patikimą DI. Ataskaitoje išskiriamos septynios pagrindinės sritys:

  1. Valdysena

  2. Duomenys

  3. Skaitmeninė infrastruktūra

  4. Įgūdžiai

  5. Investicijos

  6. Viešieji pirkimai

  7. Partnerystės su nevalstybiniu sektoriumi

Visą dokumentą parsisiųskite ČIA